Kokia ateitis laukia Lietuvos universitetų?

BNS nuotr., Daiva Jokūbaitytė
BNS nuotr.

Parlamentarai šiandien diskutavo dėl universitetų likimo Lietuvoje. Po pasitarimo apsispręsta, kad turi likti tik du klasikiniai plačios aprėpties universitetai Vilniuje ir Kaune. Be to, šiuose miestuose gali veikti profiliniai technologijos, sveikatos mokslų ir menų universitetai. 

Už tokį nutarimą balsavo didžioji dalis - net 77 Seimo nariai, 6 balsavusieji buvo prieš, susilaikė 31 Seimo narys. pasisakė valstiečiai ir socialdemokratai, Lenkų rinkimų akcijos atstovai, „Tvarka ir teisingumas“ bei keletas liberalų. Visai kitaip apie tokį nutarimą mąstė konservatoriai, nes dalis jų susilaikė arba balsavo prieš.

Anot konservatoriaus Jurgio Razmos, Vyriausybė ir be šio nutarimo galėjo inicijuoti universitetus sujungti ir keisti aukštųjų mokyklų finansavimo taisykles.

Buvęs Švietimo ir mokslo Ministras Gintaras Steponavičius sakė, kad griežtesni reikalavimai daliai universitetų smogs gerokai mažesniu įstojusiųjų skaičiumi.

Tiesa, Seimas kol kas negali įvardinti, kurie iš dabar veikiančių keturiolikos universitetų turi susijungti. Konkrečius atsakymus ir rezultatus dėl universitetų Vyriausybė turi pateikti iki gruodžio 1-os dienos. 

visuomenė švietimas studijas universitetas aaukštojimokykla
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Exchange Rates
USD 0,831