Liko vos pora mėnesių iki rekonstruotos „Švyturys Brewery“ alaus daryklos atidarymo, kurio jau laukia daugelis alaus meistrystės entuziastų. Kai kurie iš jų ten ras eksponatų iš savo asmeninių kolekcijų – darykla kurį laiką ragino Lietuvos gyventojus pasidalinti aludarystės istorijos faktus atspindinčiais daiktais. Šį kartą paieška užbaigiama kviečiant pasidalinti naująjį gėrimo vartojimo supratimą atspindinčiais eksponatais.
Aludarystė šiame amžiuje demonstruoja aukščiausius kokybės standartus ir inovatyvias idėjas. Paplito seniau negirdėta alaus vartojimo kultūros sąvoka, naujame pavidale sugrįžo senosios tradicijos, žmonės išmoko tinkamai alų pateikti ir derinti su maistu.
Alaus meistrystės entuziastai kviečiami ne tik patenkinti smalsumą apsilankant aludarystės įdomybių ekspozicijoje, bet ir prisidėti prie jos sukūrimo. Atsiliepti kviečiami žmonės, savo asmeninėse kolekcijose laikantys naująsias daryklos taures, reljefinius butelius, įdomiausias šių laikų etiketes ir kitus galimus eksponatus.
O norintys geriau suprasti šiuolaikinę alaus kultūrą turėtų žinoti kelis faktus, iš esmės pakeitusius aludarystės ir gėrimo vartojimo sampratą.
Aludarystės tradicijoms pradėti kelti iššūkiai
Pasibaigus sovietmečiui, aludarystė Lietuvoje dar labiau suklestėjo. Alaus daryklos, virusios pasterizuotą alų, vėl atsigręžė į senąsias, dar prieš sovietinius laikus gyvavusias gamybos tradicijas. 1995 m. Lietuvos aludariai nuėjo ekstra mylią ir, baruose pradėję teikti pilstomą alų, paneigė tuo metu gajų mitą, kad į barus jis turi būti teikiamas tik pasterizuotas. Tai pavyko padaryti pasitelkus inovacijas aludarystės technologijose, kurios leido išlaikyti nepasterizuotą alų šviežią net keliasdešimt kartų ilgiau – iki šešių mėnesių! Nors dabar tai skamba įprastai, tuomet buvo didelis pasiekimas.
Alaus vartojimo kultūrą Lietuvoje pakeitė ir „craft“ alus, pasižymintis savo dvilypiškumu. Jis išsiskiria tuo, kad nors yra verdamas tradicinėmis alaus gamybos technologijomis, tuo pačiu ir prieštarauja tradiciniam alaus skoniui. Dėl šios priežasties jis kartais pavadinamas maištininkų ir taisyklių laužytojų gėrimu, kuriuo pirmiausia siekiama išmokyti alų ne gerti, o ragauti.
Alų galima priderinti prie bet kokio patiekalo
XXI amžiuje vienas iš seniausių gėrimų istorijoje gavo ilgai lauktą pripažinimą ir net virtuvės šefų akyse praktiškai tapo lygiaverčiu maistui produktu. Dar neseniai aludarių atrastos maisto su alumi derinimo taisyklės jau spėjo virsti tradicijomis, kadangi dėl daugybės skirtingų alaus rūšių ir skonių, jis tinka prie bet kokio patiekalo – nesvarbu, ar tai jautienos kepsnys, ar lengvas desertas. Derinant alų su maistu galima pabrėžti patiekalo skoninius akcentus arba juos papildyti ir kitomis savybėmis. Kitu atveju, siekiama skonį „atsverti“ arba atgaivinti gomurį ir pasiruošti naujiems skonio pojūčiams.