Šių laikų aludarystė: išsivysčiusi vartojimo kultūra ir galimybė gyventojams prisidėti prie muziejaus kūrimo

Liko vos pora mėnesių iki rekonstruotos „Švyturys Brewery“ alaus daryklos atidarymo, kurio jau laukia daugelis alaus meistrystės entuziastų. Kai kurie iš jų ten ras eksponatų iš savo asmeninių kolekcijų – darykla kurį laiką ragino Lietuvos gyventojus pasidalinti aludarystės istorijos faktus atspindinčiais daiktais. Šį kartą paieška užbaigiama kviečiant pasidalinti naująjį gėrimo vartojimo supratimą atspindinčiais eksponatais.

Aludarystė šiame amžiuje demonstruoja aukščiausius kokybės standartus ir inovatyvias idėjas. Paplito seniau negirdėta alaus vartojimo kultūros sąvoka, naujame pavidale sugrįžo senosios tradicijos, žmonės išmoko tinkamai alų pateikti ir derinti su maistu.

Alaus meistrystės entuziastai kviečiami ne tik patenkinti smalsumą apsilankant aludarystės įdomybių ekspozicijoje, bet ir prisidėti prie jos sukūrimo. Atsiliepti kviečiami žmonės, savo asmeninėse kolekcijose laikantys naująsias daryklos taures, reljefinius butelius, įdomiausias šių laikų etiketes ir kitus galimus eksponatus.

O norintys geriau suprasti šiuolaikinę alaus kultūrą turėtų žinoti kelis faktus, iš esmės pakeitusius aludarystės ir gėrimo vartojimo sampratą.

Aludarystės tradicijoms pradėti kelti iššūkiai

Pasibaigus sovietmečiui, aludarystė Lietuvoje dar labiau suklestėjo. Alaus daryklos, virusios pasterizuotą alų, vėl atsigręžė į senąsias, dar prieš sovietinius laikus gyvavusias gamybos tradicijas. 1995 m. Lietuvos aludariai nuėjo ekstra mylią ir, baruose pradėję teikti pilstomą alų, paneigė tuo metu gajų mitą, kad į barus jis turi būti teikiamas tik pasterizuotas. Tai pavyko padaryti pasitelkus inovacijas aludarystės technologijose, kurios leido išlaikyti nepasterizuotą alų šviežią net keliasdešimt kartų ilgiau – iki šešių mėnesių! Nors dabar tai skamba įprastai, tuomet buvo didelis pasiekimas.

Alaus vartojimo kultūrą Lietuvoje pakeitė ir „craft“ alus, pasižymintis savo dvilypiškumu. Jis išsiskiria tuo, kad nors yra verdamas tradicinėmis alaus gamybos technologijomis, tuo pačiu ir prieštarauja tradiciniam alaus skoniui. Dėl šios priežasties jis kartais pavadinamas maištininkų ir taisyklių laužytojų gėrimu, kuriuo pirmiausia siekiama išmokyti alų ne gerti, o ragauti.

Alų galima priderinti prie bet kokio patiekalo

XXI amžiuje vienas iš seniausių gėrimų istorijoje gavo ilgai lauktą pripažinimą ir net virtuvės šefų akyse praktiškai tapo lygiaverčiu maistui produktu. Dar neseniai aludarių atrastos maisto su alumi derinimo taisyklės jau spėjo virsti tradicijomis, kadangi dėl daugybės skirtingų alaus rūšių ir skonių, jis tinka prie bet kokio patiekalo – nesvarbu, ar tai jautienos kepsnys, ar lengvas desertas. Derinant alų su maistu galima pabrėžti patiekalo skoninius akcentus arba juos papildyti ir kitomis savybėmis. Kitu atveju, siekiama skonį „atsverti“ arba atgaivinti gomurį ir pasiruošti naujiems skonio pojūčiams.

Lengvas alus, pavyzdžiui, kvietinis arba lageris, yra rūgštesnis ir gaivesnis, todėl tinka prie lengvų ir sūresnių ar aštresnių patiekalų – salotų, minkštų sūrių, žuvies ar jūros gėrybių patiekalų. Taip pat su sodraus ir intensyvaus skonio maistu, pavyzdžiui, raudonos mėsos patiekalais, rūkyta mėsa, kietaisiais sūriais ar šokoladiniu desertu, derinamas sodrus, tvirtumo ir saldumo savybių turintis tamsus alus.

Alaus pateikimas – irgi svarbu

Išsivysčiusią alaus kultūrą parodo ir taurių formų, kuriose patiekiamas alus, gausa. Jei seniau alus buvo pilstomas į vienodus, storo stiklo bokalus, tai dabar baruose galima pamatyti dešimtis skirtingų formų stiklo taurių. Tai nėra tik dar vienas alaus gamintojų bandymas išsiskirti – tam tikra taurės forma padeda išryškinti išskirtines jo savybes bei atskleisti gėrimo skonį.

Pavyzdžiui, į viršų siaurėjanti taurė leidžia sulaikyti gėrimo kvapą ir jį dar labiau „suaštrinti“, todėl į tokias taures geriausia pilstyti sunkesnį, aromatingą elį. Aukšta ir šiek tiek platėjanti viršuje taurė geriau išlaiko putą, todėl labai tinka pilsneriams ir šviesiems lageriams.

Nors bokalai vis dar populiarūs dėl savo patogumo, jie negali perteikti išskirtinio alaus skonio ar aromato. Todėl pirmą kartą ragaujamą alų visuomet rekomenduojama gerti iš jam pritaikytos taurės.

Tam tikrų alaus savybių atsiskleidimui reikšmę turi ir temperatūra, kurioje yra laikomas alus. Pavyzdžiui, tamsų alų rekomenduojama laikyti šiek tiek aukštesnėje temperatūroje, nes ji leidžia atsiskleisti tamsiame aluje esantiems kavos, deginto salyklo, šokolado aromatams.

Gyventojai kviečiami prisidėti kuriant originalią ekspoziciją

„Švyturys Brewery“ alaus darykloje veiks aludarystės istorijos įdomybių ekspozicija, kurią užbaigs naująją alaus vartojimo kultūrą atspindintys daiktai. Lietuvos gyventojai, iš seniau namuose turintys ne tik šios daryklos alaus taurių ir reljefinių butelių, bet ir kitų įdomių eksponatų, kviečiami jais pasidalinti ir Lietuvos aludarystės istorijoje įsiamžinti kaip originalaus muziejaus kūrėjai.

Dėl turimų eksponatų kreiptis:

BVRG Burson-Marsteller

Goda Diečkutė, [email protected]

Mob.: +370 685 12801