Per karščius vandens suvartojimas išaugo tris kartus

Paskutinioji gegužės savaitė – ypatinga: dėl vyraujančio karščio kai kuriuose rajonuose geriamo vandens poreikis padidėjo 2-3 kartus. Ar sistemos yra pajėgios aprūpinti atokias vietoves, su kokiomis problemomis susiduriama ir kaip gauti vandens ten, kur jo trūksta?..

Termometro stulpeliui viršijant +30 °C ribą, natūraliai išgeriama daugiau vandens, traukiama arčiau vandens telkinių, vėsinamasi fontanuose; dažniau laistomi gėlynai, veja, daržai ir gatvės. Įprastą dieną gyventojams ir pramonei patiekiama apie 330 tūkst. m3 vandens, tačiau šiuo metu vandens suvartojimas kai kuriose vietovėse padidėjęs perpus.

Specialistų teigimu, nepaisant svilinančio karščio, vandeniu galima mėgautis drąsiai. Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, nepažeidžiant gamtinės pusiausvyros iš gelmių galima išgauti net 3,72 mln. kubinių metrų vandens per dieną, o šalyje paprastai sunaudojama tik apie 12–14 proc. galimo požeminio vandens kiekio.

Dažniau vartojant vandenį, gerėja jo kokybė

Pasak Broniaus Miežutavičiaus, Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidento, atsitinka ir taip, kad staigiai padidėjus geriamojo vandens vartojimui kai kur padidėja ir jo drumstumas. Tačiau tai – laikinas dalykas.

„Magistraliniai vandentiekio tinklai statyti dar sovietmečiu. Jų diametrai už įprastus didesni net porą kartų, todėl esant nedideliam vandens poreikiui ant vamzdžių sienelių ima kauptis drumzlės. Vandens poreikiui augant, padidėja vandens tekėjimo greičiai, todėl drumzlės pakyla ir po kiek laiko jos išplaunamos. Tai – visiškai nepavojinga“, – pasakojo B. Miežutavičius.

Šiomis dienomis vanduo vartojamas ne tik gėrimui – ypač padidėjęs daržų, gėlynų bei vejos laistymo poreikis; siekiant sumažinti dulkių kiekį, laistomos ir gatvės. Todėl yra tikimybė, jog kai kuriose kaimo vietovėse ilgainiui gali išsekti vandens telkiniai, padidėti drumstumas.

„Jeigu žinotumėme tikslius gyventojų poreikius, galėtume pristatyti itin didelius kiekius vandens. Teikiame paslaugas įmonėms, renginių organizatoriams ir privatiems asmenims, pristatydami vandenį didelėse tarose, užpildydami išdžiūvusius šulinius. Tas pats taikytina ir gatvių tvarkytojams – reikalingas bendravimas ir problemų nekils“, – patikino LVTA prezidentas.

Didins vandenpylių kiekį

Dulkių alinami miestiečiai atsigaivinti renkasi ne tik prie vandens telkinių, bet ir prie neseniai įjungtų fontanų bei vandenpylių (vandenpylė arba biuvetė – geriamo vandens kranelis). Fontanų šalyje veikia apie 50, o pavienių vandenpylių yra Vilniuje, Kaune, Alytuje, Jonavoje ir Šiauliuose. Kiek kainuoja tokios iniciatyvos?

„Fontanuose trykštantis vanduo cirkuliuoja uždaru ciklu, todėl jo sąnaudos, priklausomai nuo fontano konstrukcijos ir apimties, nėra didelės. Tuo tarpu vienos vandenpylės vertė – apie 7 tūkst. eurų (be montavimo ir eksplotavimo išlaidų). Šiuo metu „Vilniaus vandenų“ iniciatyva Vilniaus Vingio parke bus pastatytos trys tokios vandenpylės Juk smagiau gyventi mieste, kur bevaikštinėdamas gali aptikti gėrimui tinkamo vandens šaltinį“, – įsitikinęs LVTA vadovas, pridurdamas, kad vandenpylių reikalingumas pajuntamas šiltuoju metu.

Tai ypatingai aktualu kurortams bei vietovėms, kuriose sezoniškumas – ypač ryškus. Ten reikėtų ne tik vandenpylių, bet ir daugiau viešai prieinamų dušų.

vandenssuvartojimas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Exchange Rates
USD 0,823