Kaip ledas gali sušildyti augalų žiedus?

Apledėjęs klevas Japonijoje, Beatričė
Apledėjęs klevas Japonijoje

Gegužę pražysta obelys. Nors kartą sugrįžus šalnoms, kyla grėsmė, kad nušals vaismedžių žiedai ir pumpurai. Kad to išvengtų, vaisių augintojai taiko paradoksalų metodą – purškia ledinį vandenį ir taip dirbtinai užšaldo žiedus ir pumpurus. „Tai turėtų apsaugoti derlių rudenį“, paaiškina Giunteris B. Tačiau kaip tai veikia?

„Taikant šią techniką, panaudojama šiluma, kuri išsiskiria pereinant iš skystos į kietą agregatinę būseną“, aiškina Hohenheimo universiteto profesorius Jensas Viunšas.

Obuolių augintojai priduria: „Kai vanduo užšąla, kristalizacijos proceso metu išsiskyrusi šiluma atiduodama augalui. Taip neleidžiama temperatūrai nukristi iki kritinės“. Naudojant šį dirbtinio užšaldymo metodą, panaudojamas fizikos dėsnis, kai pereidama iš vienos agregatinės būsenos į kitą, šilumos energija tirpstant priimama, o šąlant - atiduodama. Tai reiškia, kai užšalusius pumpurus užpuola šalna, tuo metu šąlantis ledas atiduoda savo šilumą. Tačiau šis procesas, kaip nekeista, augalams nekenkia.

„Augalai šildomi tik ledui nuolat užšąlant ir atiduodant šilumą“, pabrėžia Viunšas. Jeigu augalai tik kartą apsitrauktų ledu, šilumos būtų mažai perduodama ir ledas gali pradėti tirpti. Virš medelyno žiedų vainikėlių įtaisyti drėkinimo sistemos įrenginiai nuolatos drėkina augalus. Jie veikia kaip ir vejų laistymo sistema – nuolat purškia vandenį, tik ant žiedų ir pumpurų, o spustelėjus šalčiams vanduo užšąla. Ledo sluoksnis nuolatos auga ir medis aprūpinamas šiluma.

Kristalizacijos metu išskiriama šiluma apsaugo rudens derlių

Taikant šią techniką, vaismedžiai pasidengia storu ledo sluoksniu. Todėl atrodo, kad šios medžio dalys nušąla, tačiau nėra tiesa. „Pumpurų ir žiedų audiniai turi tam tikrą atsparumą šalčiui, dėl to iki tam tikro temperatūros lygio apsaugomos ląstelių vakuolės“, teigia Viunšas. Neigiama temperatūra netrukdo išgyventi ir vėliau subrandinti vaisių, priešingai - padidina augalų dauginimosi organų funkcionalumą.

Dažniausiai apšaldomos obelys ir kiti vaismedžiai. Esant poreikiui, šią techniką galima naudoti ir kitoms augalinėms kultūroms. „Šeimų ūkiuose ši technika nenaudojama, nes norint užšaldyti vaismedžius, reiktų nuolat laistytuvu drėkinti šalčio bijančius augalus“, aiškina Viunšas.

Pasak jo, spartėjant klimato kaitai, apsaugoti augalus vis labiau reikia. Todėl šio metodo poreikis tik didės. „Kasmet atšilus orams, obelys pražysta vis anksčiau. Klimato kaita lemia ir temperatūros šuolius, dėl to galimybė susidurti su vėlyvomis šalnomis išlieka“, sako Viunšas. Pavojus gresia ir vėliau išsprogusiems pumpurams, ypač žiedams. Kai temperatūra smarkiai nukrenta, arba nesuveikia apsauginė priemonė, galimi dideli derliaus nuostoliai. Taigi ateinančių savaičių orai nulems, kokio derliaus vokiečiai sulauks 2018 metais.

obelys ledas obuoliųaugintojai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Exchange Rates
USD 0,831