Johaneso Bobrovskio romanas „Lietuviški fortepijonai“

Johaneso Bobrovskio romanas „Lietuviški fortepijonai“, Beatričė

Prieš metus vokiečiai atšventė šimtąsias rašytojo Johaneso Bobrovskio (1917-1965) gimimo metines. Kaip Bobrowskis susijęs su Lietuva? Rašytojas turi lietuviškų šaknų –1917 m. balandžio 2 d. gimė Tilžėje (Kaliningrado sritis), 1928 m. su tėvais persikėlė į Karaliaučių (Mažoji Lietuva), 1933-1935 m. ir 1937 m. vasarojo pas senelius Mociškiuose ir Vilkyškiuose (Pagėgių apskritis). Lietuviška aplinka rašytojui buvo ypač brangi, jis sėmėsi įkvėpimo ir apdainavo Lietuvos kaimus, Rambyno kalną ir Nemuno, Jūros upes.

Antrame Bobrovskio romane „Lietuviški fortepijonai“ aprašoma rašytojo gimtinė Tilžė. Nors šio miestelio pavadinimas ir nėra minimas, romano vietą sufleruoja miestelio gatvės, aikštės, bažnyčios, ypač 1907 m. per Nemuną nutiestas Karalienės Luizos tiltas. Vienoje upės pusėje yra Panemunė, o kitoje – Tilžė. Mažoji Lietuva yra susijusi su Vokietija. Klaipėdos krašte gimė vokiečių rašytojai Simonas Dachas ir Hermanas Zudermanas. Ši sritis iki 1923 m. priklausė vokiečiams.

Romane vaizduojami 1936-ieji, laikas tarp Hitlerio įsigalėjimo pradžios ir Klaipėdos ultimatumo. Du Tilžės gyventojai, vokiečių muzikas Gavėnas ir profesorius Fogtas, Joninių naktį siauruku keliauja į Vilkyškius (Bobrovskio kaimą). Ten susitinka su kaimo mokyklos lietuvių kalbos mokytoju, liaudies dainų rinkėju Počka. Vyrai nori sukurti operą apie kleboną, lietuvių grožinės literatūros pradininką Kristijoną Donelaitį, vedusį pamaldas lietuvių ir vokiečių kalbomis Tolminkiemyje ir Gumbinėje (Kaliningrado sritis).

Klaipėdos kraštas ir dalis Kaliningrado iki 1945 m. buvo Mažoji Lietuva. Čia baudžiava panaikinta 1807 m., tuo tarpu Lietuvoje baudžiavos panaikinimo reforma pradėta vykdyti tik 1861 m., todėl lietuviai nuo baudžiavos bėgdavo į Mažąją Lietuvą.

Įdomu tai, jog Donelaitis sulotynino savo pavardę į „ Donalicijus “, romane aprašomas taip: „[...] šios operos centrinė figūra – lietuvių poetas Christianas Donalicijus, teisingiau Kristijonas Donelaitis, Tolminkiemio klebonas, gyvenęs prieš du šimtmečius, mechanikas, optikas, termometrų ir barometrų, o taip pat klavišinių muzikos instrumentų dirbėjas, kuris rašė idiles, lietuviškus hegzametrus, dar prieš Klopštoką, bet tuo pačiu principu: arsis sutampa su kirčiuotu skiemeniu ir taip toliau, tik rašė apie kitką, būtent – apie paprastus žmones, apie būrus, jų gyvenimą ir darbą, idiles be piemenėlio ir piemenėlės“ (vert. E. Amstramskas).

Kristijonas Donelaitis yra lietuvių grožinės literatūros pradininkas, hegzametru parašė poemą „Metai“. Rašytojas kartu su kitais liuteronų kunigais Mažojoje Lietuvoje normino lietuvių kalbą, 1735-aisiais Karaliaučiuje išleido pirmą lietuvišką Bibliją.

Romano veiksmas vyksta 1936 m. birželio 23-24 d. Pakalbėję su mokytoju Počka, Gavėnas ir Fogtas pernakvoja Klaipėdoje. Počka įsimylėjęs vokietę Mariją Krėnert, dėl to susilaukia vokiečių nacionalistų neapykantos. Sekmadienio ryte Gavėnas grįžta į Tilžę, o Fogtas aplanko šalia esantį kaimą Bitėnus. Lietuviai ir vokiečiai švenčia Jonines, prisigeria ir sako nacionalistines kalbas. Degant Joninių laužui, kyla ginčas, kuris vėliau pereina į muštynes. Gindamasis lietuvis smogia vokiečiui, pastarasis miršta. Fogtas viską pamato savo akimis, tačiau nenori tapti įvykio liudytoju, todėl laivu persikelia į Tilžę.

Paskutiniame skyriuje Donelaitis kartu su dviem poemos „Metai“ veikėjais Slunkiumi ir Pelėda atgyja ir groja fortepijonais. Žlunga Počkos meilės reikalai. Nepavyksta užbaigti operos, lietuviai ir vokiečiai nesusidraugauja ir 1939 m. gegužės 22 d. į Klaipėdos kraštą įžengia vokiečių armija.

Lietuviškas leidimas užima vos 112 psl., tačiau leidžia iš arčiau pažvelgti į Mažąją Lietuvą ir Prūsiją. Bobrovskis knygoje „Lietuviški fortepijonai“ supažindina vokiečius su lietuvių istorija ir kultūra, bei atsako į šiuos klausimus: kas buvo Vytautas Didysis? Kodėl Rambyno kalnas laikomas šventu? Rašytojas atkuria ir mirusios prūsų tautos kasdienybę. Minima 1936 m. Tilžėje pasirodžiusi opera „Marienburgo kalvis“ . Ją parašė vokiečių kompozitorius Zygfridas Vagneris su sunūmi Ričardu, sukūrusiu muziką septyniolikai operų.

„Lietuviški fortepijonai“ buvo paskutinis Bobrovskio romanas. Rašytojas jį pradėjo rašyti 1965-ųjų birželio 6 d., o užbaigė liepos 28 d., po dviejų dienų susirgo ir rugsėjo 2 d mirė.

„LIETUVIŠKIFORTEPIJONAI“ JOHANESASBOBROVSKIS PRŪSIJA MAŽOJILIETUVA
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Exchange Rates
USD 0,831