Kaip elgtis, jei kelyje pastebite laukinį gyvūną?

Lietuvoje kasmet įvyksta apie 2500–3000 eismo įvykių, kai susikerta transporto priemonių ir laukinių gyvūnų keliai. Vienas juodžiausių laikotarpių eismo dalyviams būna spalį, nes tada žvėrių migracijos sezonas pasiekia piką. Nors šalyje nemažai investuojama į specialias priemones vairuotojams apsaugoti nuo šių susidūrimų, tokie sprendimai gelbsti ne visada.

Gyvūno elgesį sunku prognozuoti

Tokių incidentų tikimybė ypač išauga tamsiuoju paros metu užmiesčio ar magistraliniuose keliuose, taip pat miškingose vietovėse ar atviruose laukuose. Žvėries elgesį sunku prognozuoti, tad šis bėdos gali pridaryti net ir tada, kai yra matomas iš toli. Dėl to vairuotojai privalo visada išlikti budrūs ir pasiruošę netikėtumams.

Sunku pasakyti, kodėl matydamas transporto priemonės šviesas ir girdėdamas triukšmą, žvėris kai kuriais atvejais bėga būtent į kelią, bet greičiausiai jis tuo metu sutrinka ir išsigąsta. Akivaizdu viena – jo elgsena gali būti nekontroliuojama, o bet koks papildomas dirgiklis, pavyzdžiui, garsinis signalas, situaciją tik pablogina.

Į kelią išbėgę gyvūnai gali būti agresyvūs, todėl kartais jų nesulaiko net ir apsauginės tvoros ar kitos specialios konstrukcijos. Nemažai arterinių šalies kelių, pavyzdžiui, Vilnius–Panevėžys, miškingose vietovėse atitverti specialia apsaugine tvora. Vis dėlto realybė tokia, kad būtent šis kelias yra vienas pavojingiausių vairuotojams dėl laukinių žvėrių. Jie, nepaisydami apsauginių priemonių, čia kasmet sukelia ne vieną tragišką eismo įvykį.

Gyvūnai į kelią gali iššokti ne tik užmiesčio keliuose, bet ir miestuose – pavyzdžiui, vienoje pagrindinių Vilniaus arterijų, Geležinio Vilko gatvėje, dažnai galima pamatyti migruojančių laukinių gyvūnų. 

Svarbi pirminė reakcija

Profesionalaus lenktynininko Justo Tamašausko teigimu, bene didžiausią įtaką gyvūno reakcijai ir elgesiui kelyje daro pirminė vairuotojo reakcija išvydus netikėtą kliūtį kelyje bei automobilio važiavimo greitis.

„Pirmiausia visiems vairuotojams patarčiau sulėtinti greitį tokiose vietovėse, kur šalikelės matosi prasčiau. Važiuojant nedideliu greičiu padidėja tikimybė išvengti kontakto su gyvūnu. Toliau lieka priimti tinkamus sprendimus valdant patį automobilį“, – sako J. Tamašauskas ir pabrėžia, kad ekstremalioje situacijoje transporto priemonę reikia valdyti kuo švelnesniais ir tolygesniais judesiais – tai galioja kalbant tiek apie stabdymą, tiek apie manevravimą.

„Bet koks staigus judesys pedalu ar vairu automobilį gali padaryti nestabilų. Tuomet galite prarasti jo kontrolę ir kelionę baigti griovyje, nors gyvūnas ir nekels potencialios grėsmės. Tad svarbiausia viską daryti švelniai, vengti staigiai stabdyti, greitėti ar sukioti vairą“, – pataria profesionalus lenktynininkas.

Nors šiuolaikiniai automobiliai turi daugybę vairavimą ekstremaliose situacijose palengvinančių saugos sistemų, J. Tamašauskas priduria, kad kritiniu momentu jos ne visada gali išgelbėti, todėl incidento baigtis vis dėlto labiausiai priklauso nuo žmogiškojo faktoriaus.

Pasekmes nulemia gyvūno dydis

Apie laukinių gyvūnų keliamą pavojų dažniausiai įspėja kelio ženklai, todėl juos pamatęs vairuotojas, turi sutelkti visą dėmesį ir būti itin pasiruošęs netikėtumams.

Jei vidury kelio staiga atsiras lapė ar kiškis ir bus aišku, kad susidūrimas neišvengiamas, galbūt mažesnė rizika būtų tiesiog tvirtai įsikibti į vairą ir bandyti automobilį išlaikyti tiesiai. Žinoma, gerai, jeigu prieš pat eismo įvykį gyvūnas yra pastebėtas, tačiau susidūrimas su, pavyzdžiui, šernu ar briedžiu, beveik visada sukelia didesnių nuostolių. Dėl šios priežasties reikia ypač akylai sekti kelio ženklus ir važiuoti atidžiau ten, kur kertasi gyvūnų migracijos keliai.

Draudimo ekspertai primena: jei susidūrus laukinis gyvūnas buvo sužeistas arba nugaišo ar buvo sužeisti arba žuvo žmonės, apgadintos transporto priemonės, statiniai, kelio ženklai, atitvarai, kitokie kelio elementai ar kitas turtas, vairuotojas privalo bendruoju pagalbos telefonu 112 pranešti apie eismo įvykį ir vykdyti pareigūnų nurodymus.