Šiandien Žiemos saulėgrįža, Elnio devyniaragio šventė

Šiandien Žiemos saulėgrįža, Elnio devyniaragio šventė

Žiemos saulėgrįža – metų laikotarpis, kuomet Saulė pasiekia minimalų aukštį zenite. Tai trumpiausios dienos ir ilgiausios nakties metuose laikotarpis. Šiaurės pusrutulyje būna gruodžio 21 – 24 d., pietų – birželio 21 – 24 d. Žiemos saulėgrįža reiškia virsmą į naują būseną, Saulės atgimimą, naujo gyvenimo pradžią daugelyje kultūrų ir pažymima įvairiomis šventėmis bei apeigomis. Paplitus krikščionybei, senosioms tradicijoms susipynus su naujomis, išsivystė Kalėdos; Japonijoje švenčiama Amaterasu, Kinijoje – Todži, Peru – Inti Raymi, senovės Graikijoje – Saturnalijos, Romoje – Sol Invictus, germanų tautose – Jolė, slavų, baltų tautose – Koleda.

Tai džiaugsmo šventė, per kurią švenčiamas simbolinis Saulės atgimimas. Saulei besileidžiant yra uždegami laužai ir ugnis kūrenama iki pat Saulės patekėjimo, – simboliškai „uždegant“ Saulę, padedant jai šviesti kasdien vis ilgiau ir ilgiau.

Žiemos saulėgrįža Lietuvoje nuo seno buvo žinoma kaip Elnio devyniaragio šventė.

Elnias devyniaragis – senovės lietuvių mitologinė būtybė, savo raguose nešanti dangaus kūnus (dažniausiai Mėnulį, tačiau taip pat ir Saulę). Nuo priešpilnio mėnulio iki pilnaties – 9 paros, todėl jis vadinamas devyniaragiu. Minimas archajinėse dainose kaip alegorija į dangaus kūnų padėtį.

Pasakojama, kad baltas elnias išbėga per saulėgrįžą, o atbėga per Kalėdas. Žiemos saulėgrįžos šventė dar vadinta Elnio devyniaragio švente. Kai kuriose dainose elnias ir kaip Saulės simbolis, atnešantis ant ragų saulę. Dar minima, kad elnias ant ragų neša seklyčią, jovarėlį, ant ragų kala kalviai.

Elnio simbolis greičiausiai buvo garbinamas kaip totemas. Lietuviai elnius laikė dievo tarnais, tikėjo, kad elnias gali nukreipti ligas ir apsaugoti žmones nuo potvynio. Alkuose juos saugojo sargai. Eurazijoje akmens amžiuje atsiradusioje medžiotojų mitologijoje elnias įkūnijo Visatą, dangų, Mėnulį.

Kadaise žiemos saulėgrįža būdavo švenčiama iki Kalėdų. Kūčių vakarienė – lyg žemos saulėgrįžos kulminacija.Senoliai sakydavo, kad tą naktį laikas ir erdvė praranda įprastus metmenis, todėl įmanomi ateities spėjimai, burtai. Kaip tik dėl to po Kūčių vakarienės stalas likdavo nenurinktas, motina barstydavo grūdus ant šeimos narių, ypač vaikų, o šeimininkas – trobos kampuose ir prie židinio. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės tą vakarą ateidavo pasivaišinti, o grūdai suteikdavo gyviesiems augimo, daiktams – ilgaamžiškumo.

Vilniaus renginių gidas

ŽIEMOS SAULĖGRĮŽA ELNIO DEVYNIARAGIO ŠVENTĖ GRUODŽIO 21 TRUMPIAUSIA DIENA ILGIAUSIA NAKTIS
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Exchange Rates
USD 0,823