Saksofonistas Juozas Kuraitis: „muzikantai gyvena atvirkščiu ritmu“

Saksofonistas Juozas Kuraitis: „muzikantai gyvena atvirkščiu ritmu“

„Muzika yra mano darbas. Ji skamba koncertuose, per šventes, kuomet žmonės linksminasi. Atrodytų ne gyvenimas – o nuolatinė šventė. Deja, muzikanto duona tikrai nėra lengva. Grodamas jaučiu didžiulę atsakomybę. Vieną dieną tu savo muzika sveikini prezidentą, o kitą dieną – tu jau gatvėje“, – pasakoja apie savo kūrybą, gamtos ilgesį, muziką ir svajones saksofonistas Juozas Kuraitis. Nors muzikantas gyvena Vilniuje, tačiau jis koncertuoja visoje Lietuvoje, dažnai ir Žemaitijoje. Mieste gimusiam ir augusiam muzikantui, miela nuvykti į kaimą. Čia jis pailsi, gali pasiklausyti tylos.

Miesto vaikas

„Esu tikras miesto vaikas. Užaugau Klaipėdos senamiestyje ant betono. Močiutė gyveno Vilniuje, taip pat mieste. Su tėvais lankydavome ją ne kažkur kaime, kaip tai darė dauguma mano bendraamžių, o sostinėje. Pasirinkau Vilnių savo namais, nors galėjau likti ir Suomijoje.Grįžau į Lietuvą, nes pats esu karšto būdo, Suomijoje jaučiausi kitoks. Be abejo, didesnėje šalyje daugelis dalykų yra geriau nei mūsų krašte, bet amžinai svetimu užsieniečiu būti nenorėjau. Lietuva – mano skruzdėlynas, čia viskas sava, čia pažįstu visus kampus. Nuo vaikystėsnorėjau būti arčiau gamtos, gal net kaime, bet sostinėje daugiau renginių, čia visi kultūriniai centrai, tad kol kad gyvenu ten“, – atviravo muzikantas. Jis tikino, kad neįsivaizduotų savęs kažką kitą veikiantį. „Groju saksofonu nuo penktos klasės. Visą vaikystę praleidau Klaipėdoje, augau kultūrinėje aplinkoje. Mano abu tėvai – mama ir a. a. tėvelis taip pat muzikantai. Mama didžiąją savo gyvenimo dalį vadovavo Klaipėdos kameriniam orkestrui, o tėtis buvo filharmonijos direktoriumi. Jie mane, dar vaiką, vesdavosi į savo darbus, dažnai ir vietoj darželio. Užaugau tarp muzikantų, klausiausi jų kalbų, mačiau užkulisius. Gerai pažįstu muzikinę „virtuvę“. Specifinė muzikantų kalba, pasiruošimai koncertams, sceninis jaudulys žinomas iki kaulų smegenų. Muzika yra mano kraujyje“, – atviravo saksofonistas Juozas Kuraitis.

Kokybės rodiklis?

„Man patinka tai, ką aš darau, be saksofono, renginių neįsivaizduočiau savo gyvenimo“, – kalbėjo Juozas. Antra vertus, jis puikiai suvokia, jog muzikinė veikla susijusi su didžiule rizika. Žmonių skoniai kinta, kinta jų pajamos, kultūriniai poreikiai. Ne kiekvienas muzikuojantis žmogus gali pragyventi iš muzikos. Per ilgą laiką visa tai gali atsipirkti, bet nebūtinai. „Geri muzikantai įdeda daug darbo. Bet tai jokiu būdu nėra kokybės rodiklis. Groji, groji, bet galiausiai supranti, kad nepaisant pastangų ir įdirbio, esi niekam nereikalingas. Vieną dieną sveikini savo muzika prezidentą, o žiūrėk kitą dieną – tu jau gatvėje. Prieš renkantis šią profesiją reikia gerai pagalvoti, ar tikrai myli muziką, ar tikrai gali dirbti, negailėdamas savęs, ar turi gabumų?.. Yra tekę matyti muzikantų ir be elementarių gebėjimų, talento. Būna, kuomet mokytojai pataikauja turtingų tėvelių ambicijoms – leisti atžalas į muziką. Bet gali nutikti ir atvirkščiai – talentingą žmogų netinkamas mokymas gali ir sužlugdyti. Teko susidurti su pedagogais, kurie taip numoko, kad net talentingiausias būsimasis muzikantas pradeda nebekęsti šio amato, nemėgsta muzikos visą gyvenimą. Mokytojai jį visam gyvenimui atgraso nuo muzikinės veiklos“, – atvirauja Juozas Kuraitis.

Populiarioji muzika – diskusijų objektas

Nuotraukos iš muzikanto asmeninio archyvo

„Klausydamas muzikos, aš neatsipalaiduoju. Ji yra mano darbas, mintimis pradedu analizuoti skambančius kūrinius.Man patinka viskas – klasika, popsas, avangardas. Populiarioji muzika mano specializacijos dalis, ją mėgstu, domiuosi ja, analizuoju. Ieškau atsakymų kodėl šis kūrinys vertingas, semiuosi idėjų. Dažnai esu pašiepiamas profesionalių muzikantų, kad savo karjerą sieju su populiariąja muzika. Iki šiol nesuprantu, kaip galima akademijoje dėstyti tą vadinamąją „rimtąją muziką“, o pop muziką laikyti paskutiniu mėšlu?.. Apmaudu, kad akademiniuose sluoksniuose populiarioji muzika sunkiai skinasi sau kelią. Jis juokavo, kad muzikantai, kaip ir visi šou verslo žmonės gyvena atvirkštiniu grafiku: – „Paprasti žmonės dirba nuo 8 iki 17 val. darbo dienomis, o savaitgaliais linksminasi. Mes dirbame ir gyvename atvirkščiu ritmu – penktadieniais, šeštadieniais, vakarais, kai visi žmonės pramogauja. Vasarą pasitaiko veiklų ir dieną, bet gyvenimo režimas yra visai kitoks. Pirmadieniais nuo ryto daugelis sėdi darbuose, o aš miegu iki 10 val. atsikeliu, planuoju veiklas, turiu pasidaryti įrašus, repetuoti, palaikyti formą. Prieš nueinant į studiją, galiu pasportuot.

Visiškoje tyloje

Nuotraukos iš muzikanto asmeninio archyvo

Pasiteiravome, kaip muzikantas įsivaizduotų savo vestuves. „Žinote, tiek vestuvių esu matęs, tiek jų atgrojęs, kad savų tikrai nebenoriu. Mačiau visus Lietuvos didžėjus, geriausius magus, fakyrus, na, gal ne visus, bet didžiąją daugumą tai tikrai. Saliutų firmų vagonėlius taip pat atpažįstu iš tolo. Grodamas renginiuose susipažinau su virtuvės personalu, padavėjais, su kuriais dažnai susiduriu, sveikinuosi, jie tapę jau mano draugais. Manau, kad jei kada rengsiu savo vestuves – jose norėsiu visiškos tylos. Tik gamta, vandens čiurlenimas, paukščiai. Kartais man atrodo keista, kad žmonės negirdi gamtos. Nuvažiuoju į kokią nuostabią sodybą, gamta skleidžia nuostabius garsus, viskas ūžia, krebžda, skamba – varlės, paukščiai, jų balsai, skraido gervės. Bandau įsiklausyti į tylą, ir ateina šeimininkas, kuris paprašo įjungti trankią muziką, kuri nustelbia šiuos nuostabius garsus. Gamtos garsai paskęsta pertekliniame triukšme. Aš norėčiau paprastų vestuvių – tylių, ramių, be jokių muzikantų ir be muzikos. Gamtoje – tik pirtis ir alutis, svečiai ką nori, tą daro, jokių vedėjų, kurių juokus, programas jau ko ne atmintinai išmokau. O gal skrisčiau į Paryžių?... Su pačiais artimiausiais draugais. Tikrai matyti 150 valgančių žmonių per savo vestuves nenorėčiau.

Trūksta tik šeimos

Nuotraukos iš muzikanto asmeninio archyvo

„Renginiai – mano darbas, pašaukimas, aistra. Galiu išgyventi iš muzikos, ji yra mano hobi ir pragyvenimo šaltinis, bet iki galutinės laimės man trūksta tik šeimos. Dar gyvendamas Klaipėdoje, retai kada nueidavau prie jūros. Bet dabar, darausi vis romantiškesnis. Dažnai pasiilgstu jūros ošimo, noriu daugiau laiko praleisti gamtoje. O Žemaitijos kaime, būdamas tyloje, klausydamasis gamtos garsų aš pailsiu. Vandens čiurlenimas, jūros ošimas, paukščiai ir kiti natūralūs gamtos garsai suteikia energijos, jėgų, įkvepia naujiems darbams“, – apie savo įkvėpimo šaltinius kalbėjo profesionalus muzikantas. 

infozemaitija; saksofonistas;JuozasKuraitis
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Exchange Rates
USD 0,827