Sodo spalvos mirga ant stalo

Sodo spalvos mirga ant stalo

Poetai soduose ieško gėlynų, žiedų sniego, šerkšno – visatai jiems teikia džiaugsmo, įkvėpimo, verčia stipriau plakti širdį, pasinerti į spalvų, saulės spindulių žaismo, kvapų ir paukščių čiulbesio kupinąerdvę. Rodos, regėdami kūriniją, priartėja prie Dievo visagalybės. Tačiau ne mažiau grožio,  nuostabių kvapų, įvairių formų ir skonių visiems ištisus metus dovanoja sode subrandinti vaisiai, daržovės, uogos, prieskoninės žolelės. Sodo vaismedžių ir lysvių branda savo žavesiu nenusileidžia pavasario žydėjimui. Poetė Rita Bijeikytė – Gatautė įkvėpimo ieško kelionėse, Klaipėdos senamiesčio gatvelėse, prie jūros. Tačiau savo tėviškės Joniškyje nostalgiją ramina užmiesčio sode.

Darbai užmiesčio sode primena gimtinę. Poetei, Žemaitijos rašytojų bendrijos narei ir aktyvistei jos sode sužydusios alyvos primena jaunystės svajones, šiltų spalvų gėlynai teikia dvasinės energijos, o auginamos ir puoselėjamos daržovės, prieskoninės žolelės – bendrystę su močiute, mama, kurių jau nebėra. Laistydama, purendama žemelę, matydama, kaip auga rūpestingų rankų puoselėjamos sodo gėrybės, tarsi girdi močiutės patarimus, mamos žodžius, primenančius, kad juodąją žemelę reikia mylėti ir gerbti, jei nori, kad gausiai apdovanotų ir maistu, ir vaistu.

Daržovių mišrainės svetinguose namuose.Poetės namai svetingi. Ji daugybę metų dirbo socialine pedagoge, dabar kaip visuomenininkė dalyvauja edukaciniuose projektuose, dažnai su kultūriniais renginiais vyksta į mažus miestelius, kur taip reikia poetinio žodžio, nešančio dvasios pakylėjimą. Šie namai priglaudė benamį šunį, kuriam teko patirti buvusių šeimininkų ir sutiktų žmonių žiaurumo. Čia namuose ir sode svečiuojasi buvę mokiniai, dukters draugai, aptariamiįvykę ir dar organizuojami renginiai. Svečius pasitinka mėtų, melisos, čiobrelių, raudonėlio,rozmarino arbatų kvapai. Ponia Rita mėgsta ruošti mišraines. Tai tikrai išradingas kūrybinis darbas. Mišrainėse galima paragauti visko, kuo gali būti turtingi Lietuvos sodai. Agurkų, ridikėlių, cukinijų mišrainės gardinamos sūriu, vietoj majonezo šlakstomos citrinų sultimis ar mišrainei tinkamu aliejumi,mišrainėms su burokėliais tinka obuolių sultys.

Svečių vaikai mėgsta saldžias mišraines: cukinijų kubelius, konservuotus kartu su svarainiais ir geltonosiomis slyvaitėmis su arbūzo ir meliono gabalėliais.Kai sunoksta kriaušės iš jų  daromas tikras skanėstas - mišrainėiš kriaušių su varškės kremu. Kelios didelės prinokusios kriaušės supjaustomos šiaudeliais ar kubeliais. Apšlakstomos citrinų sultimis ir paliekamos, kad sultys įsigertų. Tadaį šimtą gramų varškės įpilama pora šaukštų saldžios grietinėlės, bruknių, graikinių riešutų ir maišoma iki vientisos masės. Masė užpilama ant kriaušių, patiekalas estetiškai suformuojamas, puošiamas tamsiomis vynuogėmis, riešutais.

Sodo gėrybės padeda, kad Advento ar Gavėnios metu stalas būtų nė kiek ne mažiau viliojantis negu kitu laiku.

Patiekalų karalius – virtiniai.

Patiekalų karalius – virtiniai. Tačiau poetės namuose tarp patiekalų karaliauja virtinukai ( juos poetės šeima vadina gražiai tarmiškai virtieniais). Tai valgis iš tėvų namų, kurį gamindavopoetės mamytė, o vaikai mielai padėdavo. Mamos receptą ji prisiminė, kai pati tapo mama. Daugelyješeimų nevalgūs vaikai tikra bėda mamoms. Poniai Ritai šią bėdą įveikti padėjo peletrūnas. Kaip ir kiekviena mama ji norėjo, kad dukra ant stalo rastų sveiko maisto: troškintų daržovių, sulčių. Tačiau vaikas protestavo. Netekusi kantrybės motina pataisė ,,paprasto valgymo“,kartą  išvirė kaimiškus  virtienius su varške, peletrūnu, lašinukais, svogūniukais. Dukrai labai patiko, atsirado apetitas valgyti. Dabar kartas nuo karto juos verda ir svečiams. Kuo pagardinti „virtienius“, toli nereikia ieškoti: sode auga aromatingasis peletrūnas, sėjamos mėtos, krapai, pipirnės ir visokių kitokių prieskoninių žolelių.Kiekvienais metaisstengiasi vis įvairesnių pasisodinti. 

Virimo ritualas. Poetės mama virtienius ruošdavo su meile, rūpestingai. Tai būdavo tarsi ritualas vertas apdainuoti ar aprašyti novelėje. Anot poetės, mama paruošdavo virtieniams tešlą iš miltų, šilto vandens arba pieno, žiupsnelio druskos, dviejų šaukštų aliejaus. Tešlą minkė ir vaikai:

– Suminkę tešlą palikdavome ją pastovėti 20 minučių. „Mes vaikai klausdavome: su kuo valgysime? Mamytė atsakydavo ,,su dantimis'', o babytė patikslindavo, su grietine. Kol tešla stovėdavo, darydavome įdarą virtieniams: smulkiai supjaustydavome lašinukų, svogūnų ir juos apkepdavome. Visa tai supildavome į varškę, pritrupindavome peletrūno ( jei jis būdavo džiovintas), o jei žalias, tai smulkiai jį supjaustydavome ir suberdavome į įdarą. Įmušdavome kiaušinį. Viską paruošę išmaišydavome. Iš paruoštos tešlos atgnybdavome gabaliuką ( kad tilptų delne) suplodavome jį delnuose, kočiodavome ir užpildydavome įdaru. Sunkiausias menas būdavo virtienius pagaminus, juos dailiai užraityti“ – prisimena savo vaikystę poetė. Kai ant virtuvės stalo atsirasdavo daugybė gražiai užraitytų virtinukų, o puode kunkuliuodavo vanduo, prasidėdavo tikras sujudimas. Vienas po kito vaikai dėdavo virti į pasūdytą verdantį vandenį. Virdavo apie 20-30 minučių „Oi, kokios ilgos buvo tos minutės“, – prisimena poetė. Pamaišome būtinai mediniu šaukštu, kad neprikibtų prie puodo dugno. Kai virtieniai iškyla į paviršių, jie būna jau išvirę ir juos reikia išgriebti kiaurasamčiu. Jei virtienių lieka nesuvalgytų, tai juos apkepame kitą dieną keptuvėje, jie būna dar skanesni nei vakar. Taip skaniai valgydavome, kad net ausys krutėdavo, o gaspadinei dėkojome žodžiu ar mintyse. Skanaus. Kam namuose yra tekę gaminti ir valgyti sodo ar daržo prieskoniais kvepiančius „virtienius“, tas ilgus metus ir, palikęs tėvų namus, prisimena jų jaukumą, šilumą, tą gerumo dvasioje jausmą, kai tari ar girdi padėkos žodį už meilę, rūpestį,žodžių gražumą, bendravimo su šeima laimę.

R. Staršelskienė atviravo, kad užmiesčio sodai žmonėms padeda suartėti su gamta, skatina fantaziją, padeda susikurti jaukų kampelį poilsiui, paskatina domėtis įvairių rūšių augalais, kurti iš jų kompozicijas, ieškoti, derinti augalus ir sodinukus, kurie geriausiai tiktų jų sodo aplinkoje. Todėl jos kūryboje gausu gėlių motyvų, o per renginius, poezijos skaitymus ji neretai puošiasi savo pačios rankomis sukurtais vainikais.

Virginija Laurinaitienė
Rita Staršelskienė; infozemaitija sodas virtieniai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Exchange Rates
USD 0,842