Baltijos kelias: laisvės siekis ir nepaprastas vienybės jausmas

Baltijos kelias: laisvės siekis ir nepaprastas vienybės jausmas

Dana Lukauskienė

Rugpjūčio 23 dieną skaičiuosime prabėgusius lygiai trisdešimt vienerius metus nuo tos dienos, kuomet trys artimiausios Baltijos valstybės – Lietuva, Latvija, Estija – pakvietė visus stoti į gyvą žmonių grandinę ir susikibti rankomis, išreiškiant savo solidarumą nepriklausomybės kovose. Šio istorinio momento, tos nepaprastos vienybės dvasios nepamirš visa Lietuva. Daugeliui jų, 1989 metų įvykiai suteikė nepakartojamos emocinės patirties. To meto laikmečio dvasia, prisiminimai gyvi iki šiol.

Baltijos kelias 1989 m., ( FB paskyros „Baltijos kelias“nuotr.)
Baltijos kelias 1989 m., ( FB paskyros „Baltijos kelias“nuotr.)

Nepriklausomybės šauklys

Praėjusio šimtmečio devintasis dešimtmetis į istoriją įėjo kaip ypatingas tautinių pakilimų, Sąjūdžio mitingų, gamtosauginių akcijų ir kitų tautos sąmoningumą žadinančių renginių gausa pasižymėjęsmetas. Lietuva žengė pirmuosius savo žingsnius į laisvę. Vyravo didžiulis nepriklausomybės, išsivadavimo siekis. Tauta tikėjo artėjančiomis permainomis, laukė pokyčių, tad Baltijos kelias tapo vienu iš pagrindinių Nepriklausomybės šauklių. Tai buvo nepaprasta pilietinė iniciatyva, kuomet artimiausias kaimynines Baltijos valstybes – Lietuvą, Latviją ir Estiją sujungė 620 kilometrų besidriekianti žmonių, susikibusių rankomis, grandinė. Tėvynės meilė, didžiulis bendrystės jausmas skatino burtis, vienytis, ieškoti bendraminčių, kurie palaikytų žengiant pirmuosius žingsnius į laisvę. Ypatingai tautos dvasią kėlė Lietuvos radijas, televizija. Žmonės buvo labai artimi, tautiškumą žadino patriotinės kalbos, skambėjo dainos. Kiekvienam, stojusiam į didžiulę žmonių grandinę, tautos vienybė, laisvė buvo nepaprastai svarbi.

Slaptiems protokolams – penkiasdešimt

Narcizas Rasimas

„Kalbėti apie to meto įvykius lyg apie nieką, paprastą susikabinusių žmonių grandinę, toli gražu negalima. Baltijos kelio reikšmė mūsų šalies istorijai gerokai prasmingesnė. Tai buvo lyg referendumas, tautos balsavimas už laisvę, pritarimas Sąjūdžio programai, pirmieji žingsniai Lietuvos aukščiausiosios tarybos formavimuisi, pasiruošimas demokratiniams rinkimams. To meto įvykiuose dalyvavau, buvau išrinktas Palangos Sąjūdžio tarybos pirmininku, taip pat Lietuvos teisininkų draugijos valdybos narys. Anuomet planavome savo veiksmus, koordinavome Baltijos kelio akciją važinėdami į Taliną, Rygą, Sąjūdžio vadovybė rinkosi Parnu. Diskutavome, kaip Baltijos šalys galėtų atsikratyti Sovietų Sąjungos jungo. Pasiruošti tam turėjome visi. Baltijos kelias aktualizavo Molotovo – Ribentropo pakto, pasirašyto 1939 metais, būtent rugpjūčio 23 dieną, penkiasdešimties metų sukaktį. Ši data buvo svarbi ir pakankamai skaudi visoms Baltijos valstybėms, ne tik Lietuvai. Dar gegužės viduryje rinkomės visi Taline, anuomet iš Lietuvos važiavo gal 12 autobusų. Mes skleidėmės į bendrą grandinę, traukėme patriotines dainas, rodėme dainuojančiosios revoliucijos užuomazgas. Taigi bruzdėjome nuo gegužės. Baltijos kelio programą reikėjo derinti, tvirtinti. Sukurta taiki pilietinė programa, kurioje buvo išreikšta pozicija, jog Baltijos šalys – Lietuva, Latvija ir Estija – yra nacionalinės valstybės, į kurių ūkį niekas neturi teisės kištis. Formuluotė dar buvo aptaki, įvardinti radikalių ūkinės veiklos permainų dar nedrįsome. Tačiau aiškiai žinojome, jog ne Baltijos šalys turi išeiti iš Sovietų sąjungos, o Sovietų Sąjungaprivalo trauktis iš tų šalių, į kurias savavališkai atėjo. Šios mintys buvo išsakytos Baltijos valstybių susitikimuose Taline, Parnu ir Rygoje“, – prisiminimais dalijosi, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras Liudvikas Narcizas Rasimas kuris taip pat puikiai mena šią neeilinę istorinę dieną.

Neskubėjo išsiskirstyti

Iš Raimundo Palaičio asmeninio archyvo

Baltijos kelias – trijų panašaus likimo valstybių – prie Baltijos –  vienybės išraiška, vienas ryškiausių epizodų tautinio atgimimo ir valstybingumo atkūrimo judėjime. 2009 m. liepos 30 d. vykusiame Tarptautinio patariamojo komiteto posėdyje Bridžtaune (Barbadosas) „Baltijos kelią“ liudijančių dokumentų kolekcija buvo įrašyta į UNESCO Tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“. Atgimimo sąjūdis organizavo ilgąžmonių grandinę tarp Lietuvos, Latvijos, Estijos sostinių. 1989 m. rugpjūčio 23 dieną rankomis susijungė 2, 5 milijonai žmonių. Tai buvo akivaizdus ryžto atkurti šiurkščiai nutrauktą valstybingumą pasiryžimas. Anuomet diena buvo saulėta, karšta. Autobusų ventiliacija įvairi. Kelionė, senomis transporto priemonėmis buvo varginanti. Tačiauvisi jautė nenusakomą nuotaiką. Skambant Atgimimo dainoms visi jautėsi kažkokios naujos pradžios dalyviais, jautė pasididžiavimą savo ryžtu, išsivadavimu iš baimių. Tiesa, nerimo taip pat būta. Kai autobusas sustodavo ir žmonės išlipdavo iš jo, sveikinosi,  kaipartimi giminės, šypsojosi  lyggeriausi draugai – vienminčiai. Grįžtant namo pakelėmis mirgėjo žvakelės, kai kur degė laužai. Žmonės neskubėjo išsiskirstyti.

Tampa pasauline iniciatyva

Baltijos kelias 1989

Dabar Baltijos kelias tampa pasauline iniciatyva. Šiemet įgyvendinamas sumanymas – sustoti Baltijos kelyje nuo Vilniaus iki Baltarusijos. Tai yra demokratijos kaimyninėje šalyje palaikymo akcija. Tokiu būdu, prisijungiant prie Baltarusių protesto prieš rinkimųduomenų klastojimą, diktatūrą, jėgos struktūrų panaudojimą prieš savo žmones. 2020 m. vasario 12 d. Vyriausybė nutarė suteikti „Baltijos kelio“ pavadinimą valstybinės reikšmės magistralinio kelio A2 Vilnius–Panevėžys ruožui nuo 9,28 iki 132,55 km ir kelio A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga ruožui nuo 4,57 iki 66,09 km. Vyriausybės kanceliarijai bendradarbiaujant su „Google“, A2 ir A10 kelias nuo šiol „Google“ žemėlapyje yra pažymėtas kaip „Baltijos kelias“. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ savo internetiniame puslapyje sukūrė specialų „Baltijos kelio“ maršrutą, kuriame pažymėta 14 istoriškai svarbių objektų. Maršrutas prasideda nuo Katedros aikštėje esančio Gedimino bokšto, čia pažymėta menininko Gitenio Umbraso sukurta Baltijos kelio dalyvio pėda, galima apžiūrėti skulptoriaus Tado Gutausko sukurtą vardinių plytų skulptūrą „Laisvės kelias“, Kauno mieste saugomą gėlėmis Baltijos kelią sveikinusį lėktuvą AN-2. Šiame žemėlapyje taip pat galite aplankyti Baltijos kelio Kryžių slėnį Pasvalio rajone, išvysti Baltijos kelio ženklus – kryžius Ukmergės rajone, susipažinti su fotografijų ekspozicija Kupiškio muziejuje ir atrasti kitus Baltijos kelią įprasminančius objektus.

Karta, stovėjusi Baltijos kelyje neturėjo interneto, sudėtinga buvo pakeliauti, pamatyti pasaulį, bendraujant su kitų šalių žmonėmis būdavo sunku paaiškinti, kokios esi tautybės. Tiems, kam  likimas skyrė dalyvauti Tautinio atgimimo įvykių sūkuryje, pajusti tautos vienybę, entuziazmą, idealistinį nusiteikimą. Šie žmonės gyveno nepaprastu laiku, jų prisiminimai, ano meto įvykių išgyvenimas, dvasiniai potyriai turi neišdildomą reikšmę. Tai yra Baltijos kelio karta, be kurios pasišventimo, tėvynės meilės, neturėtume savo valstybės – Lietuvos. Kaip ten bebūtų tai – įspūdingas renginys, įkvepiantis laisvės troškimą, ugdantis savigarbą,  palaikantis demokratijos vertybes pasaulyje.

Dana Lukauskienė Baltijos kelias Narcizas Rasimas; Lietuva Latvija Estija Baltarusija
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Exchange Rates
USD 0,838