Šventosios uosto atgimimo belaukiant

Šventosios uosto vizualizacija
Šventosios uosto vizualizacija

Palangos savivaldybei skirtas finansavimas čia numatomai žvejybos infrastruktūros plėtrai. Pagal planus šis uostas turėtų virsti visos Baltijos jūros priekrantės žvejų centru net ir dar nenutiesus molų į jūrą. Lietuvos žuvininkystės sektoriaus projektų atrankos komitetas žvejybos infrastruktūros plėtrai Šventosios jūrų uoste nusprendė skirti 1,7 mln. eurų paramą. Prie skiriamo finansavimo dar apie 100 tūkst. eurų prisidės šį projektą įgyvendinanti Palangos savivaldybė. Šventojiškiai ir jūrinės kultūros entuziastai su nekantrumu laukia šio uosto atgimimo. O belaukiant dalinamasi prisiminimais.

Ilgą laiką Šventoji buvo strategiškai svarbesnė už Palangą – XVI a. Šventosios uostas buvo žymimas žemėlapiuose, konkuravo su   Klaipėda, čia buvo laivų dirbtuvės, prekybos centras, tvirtovė, parkas. XVI–XVIII a. Šventąją lankė anglų, olandų ir švedų laivai, kurie iš čia išveždavo javus, kailius, medų, o atveždavo geležies, manufaktūros dirbinių, druskos, vyno, silkių, ginklų. Anglų pirkliai gavo privilegiją įrengti uostą, į kurį galėtų įplaukti dideli prekybiniai laivai. 1589 m. Abiejų tautų Respublikos seimo nutarimu Šventosios uostas išplėstas. Užsienio laivai Šventosios uostą  ypač intensyviai lankė (1632–1648)

Vladislovo Vazos ir Jono Kazimiero (1648–1668) valdymo laikotarpiu, kai  1655 m. Karolis X Gustavas buvo užėmęs ne tik Lietuvos pajūrį, bet ir visą Vakarų Lietuvą. Tuo metu Šventosios uostas pasidarė rimtu Klaipėdos ir Karaliaučiaus uostų  konkurentu. Ši žvejų gyvenvietė nuo seno puoselėjo savo ypatingą aurą.

Šventosios uosto atgimimo belaukiant
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Exchange Rates
USD 0,825