Giliogirio kaime – nauja pavėsinė

 Giliogirio kaime – nauja pavėsinė

Virginija Laurinaitienė

Galima pasyviai stebėti, kaip gyvenamoji vietovė tampa apleistu užkampiu. Tačiau Giliogirio bendruomenė mano, jogaktyvūs, sumanūs, savo tėviškę mylintys žmonės galisukurti patrauklią aplinką, kurioje gyvena. Giliogiryje būtini pagrindinės aikštės atnaujinimo darbai. Pirmas žingsnis jau padarytas. Projektinės veiklos dėka aikštėje atsirado nauja pavėsinė, tvarkoma aplinka.Iniciatyva, kurią pavyko įgyvendinti teikia įkvėpimo ir kitiemssumanymams.

Giliogirioaikštėje, šalia kultūros centro pastato, išdygo naujas statinys, gražiai derantis prie visos aplinkos. Taipastoginė, kurios čia labai reikėjo. Ji pastatyta kaimo bendruomenės iniciatyva pagal projektą. Ji tapo užuovėja mokinukams aikštėje laukiantiems mokyklinio autobuso, žmonėms vykstantiems įRietavą su reikalais viešuoju transportu, vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems sunku pasiekti prekybos centrus, todėl apsiperka parduotuvėje ant ratų, kurios atvykimo laikas nėra fiksuotas. Parduotuvė – automobilis aptarnauja gyvenvietes nuo Laukuvos iki Rietavo ir jos atvykimo laikas priklauso nuo to, kiek laiko užtruko kitose gyvenvietėse. Todėl giliogiriškiams po to, kai užsidarė parduotuvė, jau keletą metų teko laukti mobilios paslaugos ir vėjuotu oru ir lyjant, ir sningant. Tokiomis sąlygomis net minutės prailgsta. O laukti tenka kartais vos ne valandą. Tiesa, pastaruojumetu atvyksta paslaugus vairuotojas – prekiautojas, kuriam senjorai, žmonės su negalia gali paskambinti ir paprašyti privažiuotiarčiau namų.

Pavėsinėje yra laukobaldai,todėl ji labai tinkabendravimui. Kodėl kaimynai negalėtų pažaisti stalo žaidimų jaukioje erdvėje? Kaime yra vyresnio amžiaus žmonių, kurie sveikai gyvena, nėra linkę atverti sodybos vartelių senatvės negalavimams. Bet po šaunaus pasivaikščiojimo ar rytinio bėgimo norisi ramiai pasėdėti žaliojojezonoje ,kaimo aikštėje, pasiklausyti paukščių čiulbėjimo, pasigėrėtiaugalotų liepų žiedų aromatu, pavasario ar rudens augalijos spalvomis.

Kaimelio žmonės kuklūs, ne visada pasitiki savimi.Jie išlieka kuklūs ir galvodami apie projektinę veiklą. Mato gražiai įkūnytas iniciatyvas aplinkiniuose kaimuose, su šviesiu pavydu žvelgia į Labardžių gyvenvietės treniruoklius, bet patys nesiryžta imtis iniciatyvų – netiki, kad pavyks . Pastoginėrodos ne toks jau didelis pasiekimas , bet jis pakeitė mąstymą, todėl yra reikšmingas bendruomenei.Žmonės suprato, jog jų aktyvumas lemia gyvenvietės ateitį.Užkampio sindromas leis šaknis tik tada, jei žmonės pasyviai reaguos į pokyčius, mažinančius gyvenvietės patrauklumą ir senbuviams, ir naujakuriams.

Pastatyti, sutvarkyti aplinką apie statinį tai viena. Svarbu jį išsaugoti. Rietavo savivaldybėjekruopščiu darbu taisoma, vandalų padaryta žala. Švariai nušluojami saulėgrąžų lukštai gražiausiuose parko kampeliuose, valomos nuorūkos, uždažomipiktavalių užrašai ar netinkamoje vietoje palikti piešiniai. Kartais nuleidžiamos rankos. Apie tai byloja Rietavo stoties pastatai. Labai svarbu, kad saugios kaimynystės kaimelio bendruomenė būtų atkakli saugodama tai, ką įsigijo. Kiekvienoje vietovėje yra žmonių, kurie kuria grožį, saugo tai, kas sukurta.

Prisiminkime, kad nebuvo lengva išdėstyti argumentų, kuriant projektą, organizuoti darbus, talkas aplinkai paruošti. Projekto iniciatorė Kristinos Stončiutės šeima, dirbanti ir auginanti vaikus, neturi per daug laisvalaikio bet jo nepagailėjo kaimelio labui.Turime gerbti visų darbą, kuris paskiriamas visai bendruomenei. Įgyvendinta iniciatyva teikia įkvėpimo naujiems sumanymams, naujoms iniciatyvoms.

Giliogirio kaimas pavėsinė Kristina Stončiūtė
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Exchange Rates
USD 0,831